šeštadienis, gegužės 26, 2007

2007-05-27 Krikščioniškojo teatro spektaklis "Karalius"

filosofinė drama su išraiškos šokiu

Gegužės 27 d. 18 val. - Bernardinų bažnyčioje (Maironio g. 10, Vilnius)
Birželio 2 d. 18 val. - Vilniaus teatro „Lėlė“ didžiojoje salėje

Spektaklio aprašymas

Žemiškas karalius ir Dangiškas Karalius. Žemiškasis karalius krikščionis Aškamsumas visiškai neprisirišęs prie turtų ir netrokštantis garbės. Jis dvasingas ir kilniaširdis. Ieškantis savo tautos, kuri buvusi paimta į nelaisvę ir iš kurios belikę vos keletas žmonių. Dangiškasis Karalius – Kristus jaunuolio pavidalu, veltui besistengiantis suminkštinti valdovų sūnų, besirungiančių tarpusavyje, širdis. Daug kenčiančio, bet didingo Kristaus niekas neatpažįsta. Tačiau didelės genties vado sūnus kuklus pagonis Kortuala įsileidžia į savo sielą taip trokštantį žmonėms laimės Dangiškąjį Karalių.

Buvusių valdovų sūnūs Tobasmas, Tefaklas, Amuravlas yra persisotinę puikybe ir kovų šlove, iškeliantys dievais kardus ir save pačius. Jie visi kaip vienas su neapykanta stoja prieš karalių Aškamsumą: “Jis dvasingas… Tokių neturi likti!” Tik Kristaus žodžiai “Nužudytas esu Aš…” visiems atima žadą. Jų rankos nuleidžia kardą.

Karalius Aškamsumas pamilsta princesę Achdelenę, nežinodamas, kad ji yra jo sesuo. Tai sužinojęs, jis nusprendžia, kad visi žmonės jam bus kaip sesės ir broliai. Palikęs sostą svetimšaliui Kortualai, pats jis iškeliauja su Kristumi.

Informacija iš:
http://parapija.bernardinai.lt/skelbimai/karalius.html

trečiadienis, gegužės 23, 2007

Skamba skamba kankliai 2007

Na, čia ne krikščioniškas renginys, bet manau, kad sudomins daugelį:

Gegužės 23 d. Vilniuje prasideda XXXV tarptautinio folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“, kuris vyks iki gegužės 27 d. (sekmadienio).

Programoje:

Gegužės 23 d. (trečiadienis)
  • 19.00 val. Airių grupės „Dervish“ koncertas.
  • 20.00 val. Nepamirštamos festivalio istorijos akimirkos.

Gegužės 24 d. (ketvirtadienis)
  • 17.00 val. Fotoparodos „Skamba skamba kankliai – 35“ atidarymas.
  • 18.00 val. „Griežk, muzikėle!“
  • 19.30 val. „Bernų gegužinė“ (Įrašymas į jaunimą).
  • 20.00 val. „Ričiau rotų“.
  • 21.00 val. Naktišokiai.
  • 22.00 val. Nakties muzika. Kazachų, škotų ir kirgizų muzikavimo tradicija. Dalyvauja Erlan Tuleutaev (Kazachstanas), ,,Cullivoe fiddlers“ (Didžioji Britanija) ir ,,Omur“ (Kirgizija) tradiciniai muzikantai.


Gegužės 25 d. (penktadienis)
  • 11.00 val. Festivalio svečių priėmimas.
  • 15.00 val. ,,Cullivoe fiddlers“ (Didžioji Britanija) ir „Omur“ (Kirgizija) išvyka į Kauno folkloro festivalio ,,Atataria lamzdžiai“ uždarymą.
  • 15.00 val. Tradicinio dainavimo, muzikavimo ir sutartinių giedojimo dirbtuvės.
  • 18.00 val. „Senų bičiulių draugėje“.
  • 20.00 val. Naktišokiai.
  • 20.00 val. „Gieda gieda marčios, atataria mergos“.


Gegužės 26 d. (šeštadienis)
  • 11.00 val. „Darbas meistrą giria“.
  • 12.00 val. „Slauna mūsų giminėlė“.
  • 14.00 val. „Svečiai kieman suskambėjo“.
  • 15.30 val. ,,Kaimynėli, svečias būk“.
  • 17.00 val. Vilniaus m. folkloro ansamblių koncertas-dovana Japonijos imperatoriaus viešnagės proga.
  • 18.00 val. „Griežia griežikai, šoka šokikai“.
  • 20.00 val. „Ir matyti, ir negirdėti“.
  • 22.00 val. Nakties muzika. „Skumbinoj kunklaliai“.



Gegužės 27 d. (sekmadienis)
  • 11.00 val. „Darbas meistrą giria“.
  • 13.00 val. Vaikų folkloro šventė„Saulytė“ – konkurso „Tramtatulis“ laureatų koncertas.
  • 14.30 val. Tradicinių giesmių valanda.
  • 15.30 val. Tradicinės dainos, šokiai ir muzika Vilniaus senamiesčio kiemuose, skveruose, gatvėse. Vietos: Teatro, muzikos ir kino muziejaus kiemas, Pilies g. pradžia, Pilies ir Šv. Jonų g. kampas, VU Istorijos, Filosofijos fakultetų, A. Mickevičiaus kiemai, Alumnato kiemas, Lietuvos technikos bibliotekos kiemas, S. Moniuškos skveras, K. Sirvydo skveras, Šlapelių muziejaus kiemas.
  • 15.30 val. „Graži mūsų šeimynėlė“
  • 18.00 val. Festivalio baigiamasis koncertas „Suktinis – nepaskutinis“

Šie renginiai vyks įvairiose Vilniaus vietose. Tikslesnę informaciją apie renginius bei jų vietą rasite paspaudę ant pavadinimo arba čia .