Retrospektyvinį IX operos ir simfoninės muzikos festivalį „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ vainikuos Vladimiro Konstantinovo muzikinis projektas „Requiem Reborn“, kurio premjera įvyks rugpjūčio 22 d.19.30 val. Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštosios mokyklos LCC Michealsen centre Klaipėdoje (Kretingos g. 36), o 23 d. 20 val. Juodkrantėje, Kultūros namų „Ąžuolynas“ lauko terasoje. „Requiem Reborn“ premjera - reikšmingas įvykis Lietuvos muzikiniame, kultūriniame, visuomeniniame ir krikščioniškame gyvenime: šiuolaikiniai kompozitoriai retai kuria tokio žanro - sympho rock - muziką ir dar rečiau turi galimybę ją išpildyti. Pirminis kūrinio pavadinimas buvo „Sympho Rock Requiem“. Vladimiras Konstantinovas yra Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro chormeisteris, dirigentas, kompozitorius, aranžuočių autorius. Teatre dirba dvidešimt metų, nuo pat jo steigimo.
Kūrinio sukūrimo procesas yra įdomus ypatinga aplinkybe:
interneto pagalba jis yra stebimas kompozitorių ir atlikėjų iš įvairiausių pasaulio kraštų, nuo Naujosios Zelandijos iki JAV. Kūrinio dalys sulaukė labai palankaus vertinimo (partitūros recenzuojamos tiesiog tinklapyje, be to, kompozitoriai bendrauja tarpusavyje asmeniškai, elektroniniu paštu. Sibelius Music tinklapio kompozitorių forume buvo diskutuojama ir pavadinimo klausimu.
Autoriaus įsitikinimu, kūrinys taip pat gali tarnauti šalyje pasireiškiančios socialinės ir kultūrinės atskirties įveikimui. Štai kaip šį šalies kultūros aspektą šiandien vertina filosofas L. Donskis: „Kad ir kaip būtų, Lietuvoje aukštoji ir popkultūra yra radikaliai atskirtos. Kartais net atrodo, kad aukštąją kultūrą mūsų šalyje yra ištikusi pati tikriausia izoliacija ir atskirtis. Nieko čia gera nėra – ši atskirtis neskatina nei vienos, nei kitos atvirumo ir demokratizmo. Kita vertus, nesuteikdamos viena kitai impulsų, mūsų aukštoji ir populiarioji kultūros dar labiau didina ir taip jau dramatiškas socialines skirtybes bei kultūrines prarajas mūsų visuomenėje. Geriau jau vyktų jų tylus dialogas, nelaukiant naujų politinių sukrėtimų”. (L. Donskis, “Aukštoji ir populiarioji kultūra: praraja ar dialogas?”, „
Klaipėda“, ) Tokio dialogo galimybė yra taip pat viena iš esminių autoriaus motyvacijų – „aukštoji“, tradicinė ir moderni kultūra veikia išvien su „demokratišku“ roku.
Kūrinio žanrinis ir stilistinis sprendimas taip pat tarnauja ir kartų dialogo idėjai - tėvų karta, išgyvenusi dramatiškus politinius, socialinius ir kultūrinius lūžius, tiesia ranką jaunimui, rodydama siekimą suprasti jo būseną ir jos išraiškos formas, per estetinį išgyvenimą sužadinti poreikį analitiškai suvokti savo vietą tikrovėje ir tapti jos kūrėju.
Kompozitorių ir šio projekto autorių kalbina
Nijolė Jačėnienė
- Esate labai užsiėmęs žmogus - vadovaujate teatro chorui, diriguojate, aranžuojate muziką spektakliams, koncertams. Greitai išgirsime Jūsų naująjį kūrinį - gedulingas mišias „Requiem...- ...Reborn“.Visai nenoriu bauginti, tai daugiau ramybės ir šviesos nei gedulo sklidina muzika. Kūriau ne pagal užsakymą, kūriau sau, kalbėjausi su savimi.
- Apie ką?- Apie gyvenimo laikinumą ir amžinumą. Apie amžinąją šviesą ir mirtį. Apie gyvenimą po mirties. Dramatiškiausio skambėjimo dalyje - „Dies irae, „primenančioje“ apie Paskutiniojo teismo dieną, yra žodžiai: „Jeigu ir teisuoliai vargu ar bus saugūs, ką aš, nuodėmingas, tada sakysiu, kokio globėjo šauksiuos?“ Manau, tokie klausimai lydi kiekvieną žmogų, net jeigu jis jų ir vengia...
- Kokio amžiaus klausytojams „Requiem Reborn“ galėtų būti patrauklus?- Ir jauniems, ir pagyvenusiems - visiems. „Requiem Reborn“ – mišios pagal tradicinį liturginį tekstą, tačiau siekiau šiuolaikinės akademinės ir roko muzikos priemonių vienovės.Requiem žanras turi nepaprastai ilgą istoriją, giliausias tradicijas. Visiems žinomi klasikiniai šedevrai: Mozarto, Verdi, Fauré Requiemai, Brahmso „Vokiškasis“... Man tie kūriniai yra žinomi „iš vidaus“, juos visus, išskyrus Verdi, esu dirigavęs, tačiau Verdi Requiemui ruošiau chorą, o referatą apie Britteno „Karo Requiem“ studijų metu teko pristatinėti studentų mokslinei draugijai.
- Kodėl manote, kad jaunųjų neatbaidys žodis „Requiem“, o garbaus amžiaus klausytojų – „rokas“? Juk „Requiem“ pirmiausia asocijuojasi su Romos katalikų pamaldomis, o „rokas“ – stadionu?- „Requiem Reborn“atlikti galima būtų ir Klaipėdos geležinkelio stotyje, jeigu ji būtų didesnė, tokia, kaip stadionas (juokiasi). Ačiū Dievui, sulaukėme paramos iš Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštosios mokyklos, įsikūrusios Klaipėdoje, dar vadinamos LCC, turinčios modernų ir erdvų Michealsen kultūros ir sporto centrą. Esu labai dėkingas salės šeimininkams. Manau, kad kūrinio stilistika turi ne atbaidyti, bet pritraukti tiek „rimtosios“, tiek ir roko muzikos gerbėjus, tai yra – skirtingų visuomenės sluoksnių atstovus – tėvus ir vaikus, „elitą“ ir „paprastus“ žmones... (Beje, mano įsitikinimu, roko muzika irgi gali būti labai gili ir „rimta“.) Dar pasakysiu, kad requiem žanras yra labai populiarus ir nepaprastai mėgstamas, tai liudija daugybė interneto svetainių, pvz., www.requiemsurvey.org, kurioje, be kita ko, suminėti 1774 kompozitorių (neskaitant anonimų) sukurti apie 3000 Requiemai – nuo pačių ankstyviausiųjų, grigališkųjų „Missa pro defunctis“, iki šių dienų.
- Bet kodėl „lydote“ mišias su roku? - Norėjau, kad mano kūrinyje „aukštosios“ – tradicinė ir moderni – kultūros veiktų išvien su „demokratišku“ roku (nors rokas iš tikrųjų ir nėra „pop“ kultūra, tačiau, manyčiau, jis taip pat yra savotiškas tarpkultūrinis tiltas), bandžiau realizuoti vieną iš stilistinių „potraukių“, būtent – stilių lydinį. Siekiau apjungti simfoninį orkestrą, chorą, operinį solinį ir roko muzikos vokalą bei instrumentalistus. Requiem Reborn (Atgimęs Requiem) – ši aliteracija tarsi apjungia mirties transformacijos į naująjį gyvenimą idėją su dvasinio išsivadavimo, atgimimo šiame gyvenime idėja.Angliškasis pavadinimo elementas panaudotas ne tik aliteracijai sudaryti, bet žymi ir roko (gimusio angliškai kalbančiose šalyse) muzikos stilistikos gyvavimą kūrinyje.
- Intensyviai vyksta repeticijos - kokios muzikantų nuotaikos, vis gi šalia – kompozitorius, kuris žino, kaip turi skambėti jo kūrinys ir yra reiklus?-Atskirai su atlikėjų grupėmis dirbu jau seniai – jie turėjo galimybę klausytis pirminio įrašo, taip vadinamo „demo“. Teatro orkestras, choras sėkmingai mokosi savo partijas, solistai – Svetlana Konstantinova (sopranas) ir Gintas Litinskas (roko tenoras) – taip pat. Pastarasis įdainuoja „gabaliuką“, pasiklauso savo įrašo. Sakė, kad toks „draivas“apima, kai mokosi liturginius mišių tekstus...(šypsosi). O įžymusis džiazmenas, būgnininkas Arvydas Jofė jau žino kūrinį mintinai. Beje, kūrinyje bus vieta šio nuostabaus muzikanto improvizacijai. Romas Malinauskas, grosiantis boso gitara, ir Eugenijus Jonavičius – solo gitara - taip pat aukščiausios klasės atlikėjai.
- Kokie dar netikėtumai laukia klausytojų?- Daugiausia netikėtumų, ko gero, yra antrojoje, Dies irae, dalyje. Čia skambės ir instrumentas, kurį teatras įsigijo specialiai šiai premjerai – vibraslap, toks retas instrumentas, kad nesu tikras, ar egzistuoja lietuviškas jo pavadinimas. Be „rokinio“ mušamųjų komplekto, solo ir boso gitarų, skambės sintezatorius. Neieškojau vargonų tembrų, bet naudojausi būtent šio instrumento spalvinėmis galimybėmis. Pasikliauju simfoninio orkestro jėga, įspūdinga dviejų chorų jungtimi, operinio soprano skvarbumu... o žinomo muzikanto Ginto Litinsko unikalus balsas (su trečiosios oktavos „Re“!), manau, suteiks kūriniui ypatingos įtaigos.
- Dėl ko šiuo metu, prieš kūrinio premjerą, labiausiai skauda galvą?- Dėl įgarsinimo. Atlikėjai kruopščiai mokosi, ir man labai įdomus kūrinio realizavimo procesas. Būtų apmaudu, jei dėl techninių priežasčių nukentėtų muzikos kokybė. Bet tikiuosi, kad viskas vyks sklandžiai, ir „Requiem Reborn“, himnas amžinajam gyvenimui, pasieks savo klausytoją.
Išsamesnė informacija
www.klaipedosmuzikins.ltteatras@klaipedosmuzikinis.lttel.: (8 46) 39 74 04, 39 74 0
Krikščionybės žiniasklaidos tarnyba
Pranešimai
