2005 10 30 „Holy wins“ – „Šventieji laimi“

Spalio 30 d. 18.00 val. Šiauliuose, Kultūros centre

Paskutiniais metai vis daugiau pas mus įsigali „Halloween“ iškreipiantis Visų šventųjų šventės ir mirusiųjų prisiminimo Vėlinių prasmę ir kilnumą. Jaunimas meta iššūkį: švęsti ne „Halloween“ , o „Holy wins“ – „Šventieji laimi“. Tokia idėja Lietuvoje įgyvendinama pirmą kartą ir yra originali. Šia proga spalio 30 d. organizuojama akcija – koncertas, kurio metu dalyviai stebės krikščionišką pantomimą, koncertuos šiuolaikinės krikščioniškos muzikos grupės iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių – tokios kaip Benas ir Quest, Artūras Chalikovas su A4. Intarpuose turinčių įdomią ir laiminčią tikėjimo patirtį žmonių liudijimai, pasisakymai. Organizuoja Šiaulių vyskupijos katalikų evangelizacinis centras.

Šia šventumo akcija siekiame ugdyti dvasinį, psichologinį ir fizinį sveikumą, kad visuomenė dvasiškai ir ekonomiškai taptų turtinga. Šventumas ir žmogiškumas yra sinonimai, tapatūs dalykai. Norime liudyti ir skelbti, kad tiesa, gėris ir šventumas laimi. Kas šiomis vertybėmis gyvena - taip pat laimi. Laimi tikrąjį gyvenimą ir jo apstybę, laisvą nuo bet kokių priklausomybių, vergysčių ir mirties. Skelbti šias vertybes jaunimui gali padėti šiuolaikinė muzika.

Šiuolaikinė krikščioniška muzika pasaulyje ir Lietuvoje:

Pasaulyje yra nemažai šiuolaikiniu stiliumi atliekančių krikščionišką muziką grupių, kurios yra profesionalios ir populiarios. Nepaneigiama, kad šiuolaikinė krikščioniška muzika užima reikšmingą nišą visos muzikos pasaulyje. Šiandien ji jau yra virtusi 450 mln. dolerių industrija ir jos populiarumas vis auga. „Geriausias būdas, kaip skelbti Evangeliją šių dienų žmonėms, yra rokenrolas, - yra sakęs garsus muzikantas ir bendruomenės „Jesus House“ („Jėzaus namai“) įkūrėjas Rendi Metjusas (Rendi Matthews). - Šios kartos sakykla yra gitara“. Į šiuolaikinę krikščionišką muziką įeina lyriškos baladės, bliuzas, regis, rokenrolas, rokas ir kiti šiuolaikiniai muzikos stiliai.
Nelengva apibrėžti aptariamos muzikos pradžią, ji turėjo įvairias vystymosi pakopas, pasižymi stilių įvairove ir dinamiškumu. Tačiau daug apžvalgininkų pastebi, kad tam tikra simboline pradžia galima laikyti 1972 metais vykusi renginį “Ehpo-72” Dalase (JAV), kai tūkstančiai žmonių susirinko į pirmąjį masinį krikščioniškos muzikos koncertą. Daugybė pavyzdžių buvo ir iki tol, bet šis masinis renginys padėjo šiai muzikai visuomenėje įgauti savo svorį. Daug prie šios muzikos populiarumo prisidėjo tokie muzikantai kaip Laris Norman (Larry Norman), Mailonas LeFevro (Mylon LeFevre) net Elvis Preslis ir gausybė kitų.

Šiuolaikinę krikščionišką muziką vieni pirmųjų Lietuvoje pradėjo propaguoti vienuoliai broliai pranciškonai, savo metu ėmėsi iniciatyvos rengti festivalius „Muzika aeternitatis“. Naują kvėpavimą šis festivalis įgavo prieš 4 metus, pradėjus organizuoti „Sielos“ kasmetinius respublikinius festivalius-konkursus įvairiose Lietuvos vietose. Paskutiniai šiuolaikinės krikščioniškos muzikos festivaliai sutraukė ypač daug jaunimo ir sukėlė didelį žiniasklaidos susidomėjimą. „Sielos 2003“ festivalis vyko Vilniuje, o praėjusių metų – Šiauliuose, didžiausioje mieste esančioje salėje „Saulė“; jame dalyvavo per 20 grupių ir pavienių atlikėjų. Kaip pranešė LNK žurnalistė informacinėje LNK „Žinių“ laidoje: „Salė buvo sausakimša entuziastingo jaunimo, kuris labai aktyviai ir šiltai priėmė koncertuojančias grupes“. Šie festivaliai turi ekumeninę, dialogo dvasią, nes atlikėjai ir koncerto klausytojai priklauso įvairioms krikščioniškoms bažnyčioms.


Šiaulių vyskupijos katalikų
evangelizacijos centro direktorius Juozas Dapšauskas

Tel. +370 68524336